sutikdinėti

sutikdinė́ti 1. iter. dem. sutikti 6: Viršininkas mane pradėjo dažniau ir meiliau kalbinti, netikėtai koridoriuje sutikdinėti rš. | refl.: Mudu dažnai susitikdinėdavome rš. Vieno laukdama, su kitu susitikdinėji rš. 2. žr. sutikti 6: Einu pagal kluonus ir satikdinė́ju vieną žmogų Zt. Satikdinė́ja anys mane ir klausia, kur eini Zt. Satikdinė́ja tą žmogų, kad pilnavoja girias LD438(Zt). | refl. tr. Drsk, Al: Sustikdinė́ja kitą tokį kap anas LzŽ. Merguta eima per medelį – sustikdinė́ja ją lokys (ps.) Lz. Eina visi trys keliu ir sustikdinė́ja mešką Dv. Diedukas eina eina medžiu – ažna sustikdinė́ja vilką Rod. Eima ir vėl kelian – sustikdinė́ja tą seną diedą Lz. Jau svietą susitikdinė́jom einant namo Dv. 3. iter. dem. sutikti 7: Senoji su Kazimieru nebeturėjo kada pasitraukti iš tarpuvartės, tik sutikdinėjo visus, tik sveikinosi ir tik ašarojo J.Balt. 4. žr. sutikti 7: Lauktuvių prašo, sutikdinė́ja kūmus Lz. | refl. tr.: Bočia su moma sustikdinė́ja su duona ir druska jaunąjį Lz. Kaimyno gal nuvažiavo sustikdinė́t? Str. \ tikdinėti; patikdinėti; sutikdinėti; užtikdinėti